Mada ir menas: vienas ir tas pats?

Vartant istorijos puslapius, pamatysime, kad mada ir menas visada žengė kartu. Viena efektingiausių judviejų kolaboracijų, mano akimis, priklauso Louis Vuitton mados namams. Negaliu nepaminėti LV ir Yayoi Kusama bendro projekto bei jų bendradarbiavimo su indoneziečių meninke Eko Nugroho (pastoroji man paliko itin gilų įspūdį). Vogue žurnalas tai pat neatsilieka ir vykdo projektus, kurių dėka persipina mada ir menas – paskutinieji jų darbai, meniškai, tačiau tuo pat metu itin skoningai, perteikti G.Klimto, F.Leightono, Vincento Van Gogo bei kitų  paveikslų personažai.

Foto iš arrestedmotion.com

Nuoraukos priklauso vogue.com

Pats faktas, kad mada ir menas yra tokie glaudžiai susiję, veda prie išvados, kad mada – tikrų tikriausia meno forma. Deja, su manimi nesutiktų Karališkosios Menų Akademijos parodų kuratorius Norman Rosenthal, nes pasak jo, mados darbų paroda akademijoje būtų surengta tik per jo lavoną. Kitą vertus, tokie muziejai kaip garsusis Niujorko Gugenheimas dar 2000-taisiais pristatė nemažą Giorgio Armani darbų kolekciją. Per kelis metus, idėja rengti dizainerių darbų ekspozicijas išplito visame pasaulyje, ypatingai – Londone, Florencijoje, Paryžiuje.

Nuotrauka vogue.com

Tradiciškai mada nėra laikoma meno forma, ji greičiau yra siejama su mūsų kasdieniu gyvenimu (nors netgi tai, ką dėvime ir kaip dėvime kasdien, tam tikra prasme taip pat yra menas). Bet žiniasklaida, atrado mados potencialą, kaip reiškmingą kultūrinę jėgą, darančią įtaką kitiems svarbiems fenomenams – teatrui, žurnalizmui, reklamai ir kinui. Tada į madą buvo pažvelgtą kaip į svarbų socialinės išraiškos būdą, kuriuo galima paveikti visuomenę. Negana to, universitetuose atsirado su mada susijusios disciplinos, o tai jau buvo didelis žingsnis. Akademikams pripažinus madą, kaip meno rūšį, meno kontekstas pakito bei prasiplėtė, o į madą buvo pradėta žvelgti kaip kūrybinę idėją, o ne patį procesą. Tiesą pasakius, šiuo metu nemažai garsių dizainerių stengiasi atsiriboti nuo masinės fabrikų gamybos, tam, kad kūrimo proceso metu suartėtų su  gimstančiais šedevrais.

 

 Mada apima daugelį meno sričių – muziką, teatrą, fotografiją, dizainą ir kartu padeda jauniems meninkams. Pavyzdžiui, Hugo Boss įsteigtas prizas Gugenheimo muziejuje įteikiamas kūrėjui, kurio darbai geriausiai atsipindi šiuolaikinio meno plėtrą. Tai kodėl gi, vis dar yra tiek daug skeptikų, kurie tvirtina, kad mada nėra verta meno vardo? O galbūt meninkus gąsdina tai, kad madą gali suprasti ir interpretuoti visi, o tai neša grėsmę didžiajam, elitiniui menui?! Manau, kad mada yra tokia pat visavertė meno forma, kaip ir muzika. Ji gimė iš poreikio ir palaipsniui tapo dekoratyviniu,estetišku elementu mūsų kasdienybėje. Todėl ne kartą K.Lagerfeldo į šviesą iškeltas klausimas ar mada yra tikra meno forma, vis dar lieka neatsakytas.